Prieš porą savaičių rašiau apie galutinį Robinson Crusoe jausmą keliose negyvenamose pasaulio salose. Šiame įraše išvardytos salos taip pat kažkada buvo negyvenamos, tačiau po to, kai jos buvo apgyvendintos, tapo taip smarkiai urbanizuotos, kad užstatytos teritorijos galiausiai užėmė visą salą, salų miestai.
10. Lindau
https://maps.google.com/?ll=47.533333,9.683333&z=13(Žr. Žemėlapį)
Istorinis miestas Lindau yra netoli Austrijos, Vokietijos ir Šveicarijos sienų susitikimo vietos rytinėje Bodeno ežero dalyje (Bodensee). Miestą su žemynu jungia tiltas ir geležinkelis, jame gyvena apie 3000 gyventojų. Viduramžių ir medinių pastatų pilnas salos miestas yra gana populiarus turistų traukos objektas.
9. Santa Cruz del Islote
https://maps.google.com/?ll=9.785126,-75.859116&z=13(Žr. Žemėlapį)
Įsikūręs prie Kolumbijos Karibų jūros pakrantės, Santa Cruz del Islote yra neoficialiai labiausiai perpildyta sala pasaulyje. Jame yra apie 90 namų ir apie 1200 žmonių, susigrūdusių maždaug 1 hektaro saloje. Salos gyventojai savo mirusiuosius laidoja netoliese esančioje saloje, nes nėra vietos kapinėms. Jie žaidžia futbolą ant kaimyninio „Mucura“ rakto, nes vienintelė viešoji Santa Cruz aikštė yra maždaug perpus mažesnė už teniso aikštę.
8. Isola dei Pescatori
https://maps.google.com/?ll=45.900555,8.520556&z=13(Žr. Žemėlapį)
Isola dei Pescatori (žvejų sala) yra labiausiai į šiaurę nutolusi iš trijų pagrindinių Borromeo salų Lago Maggiore. Maždaug 50 gyventojų turinti sala yra vienintelė ištisus metus apgyvendinta sala. Siaurą gatvę, einančią palei stuburą, akmenimis grįstos alėjos sujungia su promenada, kuri juosia salą. Promenada yra dažnai užtvindyta, o prieš ją pastatyti namai yra pastatyti taip. Nors tradicinė žvejybos veikla vis dar egzistuoja, jos vaizdingi žavesiai padarė turizmą svarbiausiu salų gyventojų pajamų šaltiniu.
7. Meksikietiškas
https://maps.google.com/?ll=21.905802,-105.475037&z=13(Žr. Žemėlapį)
Mexcaltitán yra nedidelis dirbtinis salų miestas prie Ramiojo vandenyno Meksikos pakrantės. Miestelis yra žemai pelkėtose, mangrovėmis apaugusiose kanaluose, supančiuose jį, o birželio – spalio mėnesio lietaus sezono metu vanduo užlieja gatves ir visi rikiuojasi valtimis iš vienos vietos į kitą. Kai kurie ekspertai mano, kad Mexcaltitán iš tikrųjų gali būti legendinis Aztlán, actekų tautos protėvių tėvynė. Šiandien tai yra krevečių miestas, kuriame krevetės išdžiūvo ant bet kokio turimo paviršiaus visame mieste.
6. Trogiras
https://maps.google.com/?ll=43.516903,16.251364&z=13(Žr. Žemėlapį)
Netoli Splito miesto įsikūręs Trogiras yra vienas geriausiai išsilaikiusių viduramžių miestų Europoje. Mažytės viduramžių gatvelės vingiuoja pro kerintį salos miestą, atskleisdamos paslėptus restoranus ir akį traukiančias galerijas. Aplink miestą gyva plati pajūrio alėja, kurios kulminacija - žavus uostas, pilnas burlaivių. Malonus romaninės ir gotikinės architektūros derinys, Trogiras gali pasigirti įspūdinga Venecijos Šv. Lauryno katedra, rotuše ir viduramžių tvirtove.
5. Nesebaras
https://maps.google.com/?ll=42.650002,27.733334&z=13(Žr. Žemėlapį)
Nesebaras, dažnai vadinamas „Juodosios jūros perlu“, yra turtingas salų miestas, kurį apibūdina daugiau nei trys tūkstantmečiai besikeičiančios istorijos. Senovinė miesto dalis yra saloje, sujungtoje su žemynu siauru dirbtiniu keliu, ir tai liudija įvairių civilizacijų okupaciją per visą jos egzistavimo laiką. Kartais sakoma, kad Nesebaras yra miestas, kuriame vienam gyventojui tenka daugiausia bažnyčių ir atstovauja turtingam Rytų stačiatikių architektūros paveldui.
4. Floresas
https://maps.google.com/?ll=16.900000,-89.900002&z=13(Žr. Žemėlapį)
Floresas yra prie Petén Itzá ežero ir yra sujungtas su žeme keliu, kurio kitoje pusėje yra dvyniai Santa Elena ir San Benito. Būtent čia, Floreso saloje, paskutinė nepriklausoma Majų valstybė priešinosi Ispanijos užkariautojams. Jų miestas Nohas Petenas (pažodžiui „miesto sala“) galiausiai buvo sunaikintas 1697 m., Kai ispanai užpuolė valtis.
Daugeliui turistų pagrindinė priežastis aplankyti Floresą yra artumas prie garsiųjų majų Tikalio griuvėsių. Tačiau pats salos miestas yra puiki vieta, užpildyta kolonijiniais, raudonu stogu dengtais pastatais, siauromis akmenimis grįstomis gatvelėmis, istorine bažnyčia ir daugybe viešbučių bei restoranų. Dauguma pastebės, kad šis salų miestas yra ne tik kilimo taškas, bet ir įsimintina atrakcija.
3. Malė
https://maps.google.com/?ll=4.175000,73.508888&z=13(Žr. Žemėlapį)
Malė yra sostinė ir daugiausiai gyventojų turintis Maldyvų miestas. Į mažą salą sutelkta daugiau nei 100 000 žmonių. Kadangi nėra aplinkinių kaimų, visa infrastruktūra turi būti pačiame mieste. Vanduo tiekiamas iš gėlinto požeminio vandens, o elektra gaminama mieste naudojant dyzelinius generatorius. Kietosios atliekos vežamos į netoliese esančias salas, kuriose jos užpildomos lagūnoms. Netoliese esanti didesnė oro uosto sala buvo pastatyta taip.
2. Manhetenas
https://maps.google.com/?ll=40.728333,-73.994164&z=18(Žr. Žemėlapį)
Manhetenas yra vienas iš penkių Niujorko rajonų ir apie tai dažniausiai galvoja žmonės, įsivaizduodami Niujorko miestą. Manhetenas iš tikrųjų yra miesto sala ir apima daugumą geriausiai žinomų Niujorko lankytinų vietų. Žodis „Manhetenas“ kilęs iš Lenapės, gyvenusios vietovėje prieš europiečius, ir yra išverstas kaip „daugelio kalvų sala“. 1625 metais olandai Manheteno saloje pastatė fortą, kuris pažymėjo Niujorko miestą. Šiandien Manhetenas yra vienas tankiausiai apgyvendintų salų miestų pasaulyje, kuriame 2008 m. Gyvena 1 634 795 žmonės, gyvenantys 59,47 km² (22,96 kvadratinių mylių) plote.
1. Venecija
https://maps.google.com/?ll=45.437500,12.335833&z=13(Žr. Žemėlapį)
Venecija, visame pasaulyje žinoma dėl savo kanalų, yra pastatyta ant 117 salų salyno, sujungto 455 tiltais. Senajame centre kanalai atlieka kelių funkciją, ir beveik visos transporto rūšys yra vandens ar pėsčiomis.
Tačiau salos miestas pamažu skęsta, o per atoslūgius rudenį ir žiemą Piazza San Marco, žemiausia salos sritis, visiškai užliejamas vandens. Per pastaruosius 1000 metų jis kiekvieną šimtmetį nuskendo maždaug 7 centimetrais (2,8 colio), o naujausiuose pranešimuose teigiama, kad vien per praėjusį šimtmetį Venecijos miestas sumažėjo maždaug 24 centimetrais (9,4 colio). Tai gali būti labiau susiję su jūros lygio kilimu Adrijos jūroje, o ne su Venecija, nuskendusia jos pamatuose. Vienas iš siūlomų sprendimų yra pakelti miestą į didesnį aukštį virš jūros lygio, pumpuojant vandenį į dirvą po salos miestu.